Aldona Č. išbandė ne tik mezgimą, bet visuomet sugrįžta prie jo

Mezgimo pradžia

Kaip išmokau megzti net negaliu atsakyti, kažkas pamokė mamytė ar močiutė, o gal abi.

Kaip buvau kokios 15-16 metų, jau mokėjau nusimegzti megztuką ar palaidinę, nusinarpliodavau ir dėvėdavau. Draugės pagirdavo ir tai buvo lyg paskatinimas megzti kažką kitą. Turėjau tetos megztą labai gražų žalią megztuką, žiūrėdavau ir vis galvodavau „kad aš taip mokėčiau“.

Aldona Č. išbandė ne tik mezgimą, bet visuomet sugrįžta prie jo

Kartu su mezgimu išmokau ir nerti, bet niekada nepatiko nerti plonu siūlu. Pvz.: servetėles esu nėrusi, moku, galiu, bet netraukia. Esu išbandžiusi pynimus/rišimus, kažkada vos ne visuose namuose buvo rištos pelėdos, mokėjau ir aš tai padaryti. Bet mane traukia išskirtiniai dalykai, tai padariau ką tik gimusiam sūnui pintą vežimėlį. Visą vaikišką vežimėlį apipyniau lino spalvos storais siūlais ir tais laikais (1983m.) joks kitas vaikutis tokio neturėjo. Lovytės šonai taip pat buvo rištiniai.

Dar buvau su  specialia badymo adata vilnonį kilimą 2x3 metrų išbadžiusi. Darbas buvo įdomus, kad net vyras talkino: aš gėles ir lapus badžiau, žiūrėdama į iš tetos pasiskolintą fabrikinės gamybos kilimuką, o vyras juoda spalva visą pagrindą badė. Kažkodėl tada atrodė labai gražu raudonos ir rožinės spalvos rožės bei kelių žalių atspalvių lapai juodame fone.

Esu išbandžiusi ir vėlimą: kelias poras šlepečių, kelis šalikus padariau, bet manęs neužvaldė.

Prieš keletą metų Druskininkuose, dailės krautuvėlėje, pamačiau labai gražius šalikus, nesupratau kaip jie padaryti: lyg velta, lyg tinklas plonutis nertas. Nesupratau, kol po neilgo laiko tarpo žurnale paskaičiau apie vandenyje tirpią plėvelę. Įsigijau ko reikėjo ir išbandžiau. Avalono technika esu padariusi šalikų, suknelę dukrai.

Kažkada net austi didelėmis staklėmis bandžiau.

Kupina idėjų

O su idėjomis tai man pasisekė, jų pas mane visokiausių visada pilna galva, matyt taip dievulis davė. Mezgu arba neriu pagal savo sugalvotus modelius. Pamatau ką nors patrauklaus, nutariu padaryt ir bedarydama keičiu, eksperimentuoju, nes labai nemėgstu kopijuoti.

Smagus pats mezgimo procesas, smagu kai mezgi be jokių schemų ir raštų tik „iš galvos“ ir pamatai, kad kažkas gavosi, smagu kai dėvėtojui tinka ir patinka.

Anksčiau mezgimas buvo laisvalaikis, dabar gal jau gyvenimo būdas, nes be siūlų neįsivaizduoju savęs. Kaip labai skaudėjo pirštus ir negalėjau megzti virbalais storesniais siūlais, pabandžiau, kad neskauda mezgant plonyčiais siūliukais virbalais su valu arba neriant.

Man labiausiai patinka megzti lovoje prie televizoriaus. Niekada nesėdu prie televizoriaus be rankdarbio. Dažniausiai mezgu ar neriu sukneles. Mezgu vyrui, sūnui, dukterėčiai ir šiek tiek kitiems.

Apie siūlus

Mėgstu Vernito pusvilnę, perku Marijampolėje Vernito parduotuvėje, itališką moherą perku Marijampolėje prekybos centre „Jotvingis“ esančioje siūlų krautuvėlėje. Mano mėgstamiausia spalva yra žalia, bet vienos dominuojančios nėra, yra visokių spalvų.